„Dangės krantinės“ išrinktos Autentiškumo sertifikavimui

2017-01-20
2016 m. rugsėjo 30 d. „Inreal valdymo“ plėtojamas projektas Klaipėdos senamiestyje „Dangės krantinės“ išrinktas kaip vienas geriausių šalies nekilnojamojo turto projektų, reprezentuojančių Lietuvos kultūros paveldo autentiškumo išsaugojimą ir įprasminimą. Nekilnojamojo turto projektų Autentiškumo vertinimą vykdo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). 
 
„Dangės krantinių“ projektas yra išrinktas kaip vienas geriausiai reprezentuojančių Lietuvos kultūros paveldo autentiškumo išsaugojimą verslui plėtojant šalies nekilnojamąjį turtą, turintį šaliai svarbią kultūrinę vertę“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Pasak jos, pagrindinis projekto tikslas – aktualizuoti Lietuvos kultūros paveldo objektų vertę ir maksimaliai pritaikyti paveldo objektus visuomenės reikmėms.

Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, Autentiškumo vertinimas kelia daug skirtingų sąlygų nekilnojamojo turto plėtotojams, siekiantiems gauti atitinkamą sertifikatą. „Autentiškumo išsaugojimas ir puoselėjimas sukuria ilgalaikę vertę nekilnojamojo turto naudotojams. Kai turime aiškias taisykles, kaip galime išsaugoti paveldą, galime jį dažniau pritaikyti kasdieniam naudojimu ir taip sukurti vertę visai visuomenei“, – pasakoja M. Statulevičius. 

Projekto plėtotojo „Inreal valdymo“ direktorius Gediminas Pruskus teigia palaikantis šią Kultūros paveldo departamento iniciatyvą. „Tai reikšminga ir svarbu visuomenės žinojimui ir suvokimui, kokie sudėtingi būna konversiniai bei paveldo išsaugojimo projektai, kada siekiama ne vien verslo naudos, bet ir darnios plėtros, kultūros, istorijos vertybių išsaugojimo“, – teigia G. Pruskus. 
 
Prieš teritorijos konversiją ir jos metu vykdomi teritorijos archeologiniai tyrimai, finansuojami Inreal grupės, suteikė daug informacijos apie laikotarpį iki bažnyčių statybos. Taip pat buvo nustatyta Lietuvių bažnyčios vieta, patikslintas šv. Jono bažnyčios dydis ir suplanavimas, archeologiškai mažai pažintą XVII a. I pusėje vykusio miesto įtvirtinimo bastionais etapą bei jo plėtrą XVIII a. pradžioje. tyrimai leido pažinti, kaip keitėsi teritorijos vaizdas bastionams praradus gynybinę reikšmę bei pradėjus plėtoti ūkinę-gamybinę veiklą. Atliekant XIX amžiaus kultūrinio sluoksnio kasinėjimus, atrasta analogų šalyje neturinti silkių rūšiavimo inžinerinę sistemą. Šeši mediniai ovalo formos kubilai, kurių diametras siekia 1,6–1,7 m, o aukštis – apie 1,2 m, įkasti į žemę ir tarpusavyje sujungti mediniais bei išmūrytais latakais, atvėrė vaizdą, kaip XIX a. Klaipėdoje buvo laikomos ir rūšiuojamos silkės. Į teritorijos aplinkos tvarkymą bei archeologinius tyrinėjimus „Dangės krantinių“ projekto plėtojimo metu papildomai investuojama apie 200 000 eurų.